Visuomenės švietimo kampanija „Linkėjimai, maistas“
Lietuvos vartotojų institutas (LVI) drauge su partneriais 5 kitose ES šalyse nuo 2017 m. spalio iki 2021 m. kovo mėn. įgyvendina plataus užmojo tarptautinį projektą, kurio tikslas – didinti vartotojų informuotumą apie maisto švaistymą.
Mūsų tikslai
„Mūsų dienų paradoksas – maistas vis brangsta, bet požiūris į jį darosi vis atsainesnis. Laikas prisiminti, kaip mūsų tėvai ir seneliai brangino maistą. Ir šiandien daugeliui žmonių Lietuvoje ir kitur maistas vis dar nelengvai prieinamas. Brangenybei ne vieta šiukšliadėžėje“, – sako LVI prezidentė Zita Čeponytė.
Kampanija siekiama namų ūkių gyventojams (vartotojams) suteikti žinių ir įrankių, kurie padėtų racionaliai pirkti ir vartoti maistą, kad kuo mažiau gero maisto atsidurtų šiukšliadėžėje.
Mūsų iniciatyva – jūsų iniciatyva
Kalnai maisto, skirto žmonėms vartoti, vartotojų valia atsiduria sąvartyne. Europos Sąjungoje daugiausia maisto išmetama namų ūkiuose – daugiau nei restoranuose ar prekybos tinkluose.
Taigi vartotojų valia situacija galėtų pasikeisti iš esmės.
Esame įsitikinę, kad vartotojams labai svarbus teigiamas paskatinimas. Ne veltui mūsų iniciatyva pavadinta „Linkėjimai, maistas”. Linkėjimai ir patarimai, o ne grasinimai ir įspėjimai yra mūsų pasirinktas kelias.
Lietuvos vartotojų institutas (LVI) drauge su partneriais 5 kitose ES šalyse nuo 2017 m. spalio iki 2021 m. kovo mėn. įgyvendina plataus užmojo tarptautinį projektą, kurio tikslas – didinti vartotojų informuotumą apie maisto švaistymą.
Mūsų tikslai
„Mūsų dienų paradoksas – maistas vis brangsta, bet požiūris į jį darosi vis atsainesnis. Laikas prisiminti, kaip mūsų tėvai ir seneliai brangino maistą. Ir šiandien daugeliui žmonių Lietuvoje ir kitur maistas vis dar nelengvai prieinamas. Brangenybei ne vieta šiukšliadėžėje“, – sako LVI prezidentė Zita Čeponytė.
Kampanija siekiama namų ūkių gyventojams (vartotojams) suteikti žinių ir įrankių, kurie padėtų racionaliai pirkti ir vartoti maistą, kad kuo mažiau gero maisto atsidurtų šiukšliadėžėje.
Mūsų iniciatyva – jūsų iniciatyva
Kalnai maisto, skirto žmonėms vartoti, vartotojų valia atsiduria sąvartyne. Europos Sąjungoje daugiausia maisto išmetama namų ūkiuose – daugiau nei restoranuose ar prekybos tinkluose.
Taigi vartotojų valia situacija galėtų pasikeisti iš esmės.
Esame įsitikinę, kad vartotojams labai svarbus teigiamas paskatinimas. Ne veltui mūsų iniciatyva pavadinta „Linkėjimai, maistas”. Linkėjimai ir patarimai, o ne grasinimai ir įspėjimai yra mūsų pasirinktas kelias.
Globalus požiūris
Eurobarometro duomenimis, tik 44 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų tiki, kad kiekvienas galime prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo, tuo metu net 88 proc. švedų yra įsitikinę, kad individų (sąmoningų vartotojų) vaidmuo yra lemiamas.
Dažnam vartotojui atrodo, kad maisto švaistymas – smulki buitinė problema. LVI kviečia į šią opą pažvelgti globaliai.
Norime žmonėms paaiškinti maisto gamybos ciklo ir maisto švaistymo poveikį aplinkai, klimatui, net migracijos procesams pasaulyje.
Maisto gamyba, vartojimas ir atliekos daug prisideda prie klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, išteklių pereikvojimo. Vartotojas dažnai tik miglotai nutuokia, kaip jo pasirinkimai parduotuvėje ir virtuvėje veikia kitų planetos gyventojų padėtį ir galimybes tinkamai maitintis.
Be to, žmonėms atrodo, kad namų ūkių indėlis į bendrą maisto atliekų srautą toks menkas, kad apie tai nė neverta kalbėti. Tuo metu tarptautiniai tyrimai rodo, kad namų ūkių maisto atliekos sudaro didžiausią dalį bendrame maisto atliekų sraute.
Kampanijos tikslinės grupės
- Namų ūkiai. Daugiau nei pusę viso iššvaistomo maisto ES sudaro namų ūkių gyventojų išmestas maistas.
- Eurobarometro tyrimų duomenimis, maistas dažniau švaistomas 15-24 metų amžiaus grupėje.
- Švietimo specialistai, tarp jų ir neformaliojo ugdymo specialistai.
- Suinteresuotos nevyriausybinės (visuomenės) organizacijos.
Globalus požiūris
Eurobarometro duomenimis, tik 44 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų tiki, kad kiekvienas galime prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo, tuo metu net 88 proc. švedų yra įsitikinę, kad individų (sąmoningų vartotojų) vaidmuo yra lemiamas.
Dažnam vartotojui atrodo, kad maisto švaistymas – smulki buitinė problema. LVI kviečia į šią opą pažvelgti globaliai.
Norime žmonėms paaiškinti maisto gamybos ciklo ir maisto švaistymo poveikį aplinkai, klimatui, net migracijos procesams pasaulyje.
Maisto gamyba, vartojimas ir atliekos daug prisideda prie klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, išteklių pereikvojimo. Vartotojas dažnai tik miglotai nutuokia, kaip jo pasirinkimai parduotuvėje ir virtuvėje veikia kitų planetos gyventojų padėtį ir galimybes tinkamai maitintis.
Be to, žmonėms atrodo, kad namų ūkių indėlis į bendrą maisto atliekų srautą toks menkas, kad apie tai nė neverta kalbėti. Tuo metu tarptautiniai tyrimai rodo, kad namų ūkių maisto atliekos sudaro didžiausią dalį bendrame maisto atliekų sraute.
Kampanijos tikslinės grupės
- Namų ūkiai. Daugiau nei pusę viso iššvaistomo maisto ES sudaro namų ūkių gyventojų išmestas maistas.
- Eurobarometro tyrimų duomenimis, maistas dažniau švaistomas 15-24 metų amžiaus grupėje.
- Švietimo specialistai, tarp jų ir neformaliojo ugdymo specialistai.
- Suinteresuotos nevyriausybinės (visuomenės) organizacijos.
